Pamėnkalnio g. 23/5, 01130 Vilnius * Į/k 291906320 * Banko sąskaita: AB SEB Vilniaus bankas LT837044060000279225

Pirmas puslapis
Draugija
Valdyba
Skyriai
Įstatai
Veikla
Leidiniai
Straipsniai
Galerija
Naujienos

 

 

 
 
 
 


2011 m. balandžio 30 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje
įvyko Lietuvai pagražinti draugijos 90-mečio minėjimas.

 

Kam ir dėl ko skambina Lietuvai pagražinti draugijos varpai...

Prof. habil. dr. Romualdas Grigas
Lietuvos MA narys-korespondentas

...Tą dieną ženkli auditorijos dalis buvome nustebinti ne tik gražia, rišlia ir ypač turininga 97-erių metų Birutės Fedaravičienės kalba. Mums didelė, nelaukta naujiena buvo ir iš šios kilnios moters pagarsintas faktas...

Pasirodo, kad anais, 1930-ais metais, Vytauto Didžiojo garbei buvo statomi paminklai ir per visą Lietuvą, per visus miestelius, bažnytkaimius ir miestus nuvilnijusios eitynės, kurių priekyje buvo nešamas faktinio Lietuvos Karaliaus atvaizdas. Tos eitynės buvo inicijuotos Lietuvai pagražinti draugijos (LPD) ir jos steigėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto.

Tai neeiliniai faktai, kurie rodo dar 1921-aisiais metais įkurtos draugijos patriotinį nusiteikimą, pilietinį aktyvumą, įtakos ir autoriteto tuometinėje Lietuvoje laipsnį.

O kas gi ta mano užsiminta diena? Balandžio 30 d. Kauno įgulos karininkų ramovės salėje įvyko Lietuvai pagražinti draugijos 90-mečio jubiliejaus minėjimas. Mane sujaudino dalyvių spindintys veidai: dvasinio pakylėtumo salėje sklaida! Sėdėjau ir mąsčiau: kodėl? Gal dėl to, kad kiekvieno iš visos Lietuvos suvažiavusių dalyvių buvo konkrečiai prisidėta prie tautos dvasinės ir materialinės kultūros puoselėjimo?


Sodinami ąžuolai Draugijos kūrėjams. Iš kairės: Tomas Vaisieta, Juozas Dingelis, Antanas Burokas, Alfas Pakėnas. Vytauto Ylevičiaus nuotrauka

Prie prasmingų, dvasia į būrį buriančių tradicijų tęstinumo? Savaip sujaudino ir minėjimo įžangoje organizuotas Kauno Ąžuolyno parke ąžuoliukų sodinimas. Pavasarinės saulės ir vėjelio glostomi pasodinome 9 medelius. Visi jie, pagal draugijos primininko Juozo Dingelio sumanymą, ženklino kurią tai draugijai (ir Lietuvai) nusipelniusią asmenybę: J. Tumą Vaižgantą, Povilą Matulionį (grasųjį prieškario Lietuvos miškininką ir tautos kultūros gaivintoją), valstybės tarybos primininką Stasį Šilingą, prof. Tadą Ivanauską, buvusius draugijos valdybos pirmininkus: generolą Vladą Nagevičių ir pulkininką Vladą Braziulevičių, buvusius garbės pirmininkus: monsinjorą Kazimierą Vasiliauską, poetą Justiną Marcinkevičių ir draugijos garbės narį, publicistą Vilių Bražėną.


LPD nariai, pasodinę devynis ąžuolus Draugijos 90-mečio proga.
Vytauto Ylevičiaus nuotrauka

O iš minėjimo tribūnos, kaip reta sklido turiningos, kiekvieno oratoriaus širdies tvinksniu ir auditorijos atidumu praturtintos kalbos. Na, kad ir LPD garbės narės prof. Onos Voverienės, arba kad ir Kauno vicemero Povilo Mačiulio kalba... Perskaitęs oficialų, bet šiltą Kauno savivaldybės mero Rimanto Mikaičio sveikinimą, vicemeras, stebindamas žilagalvius, nuo savęs prakalbo apie draugijos veiklos Kaune būtinybę ir jos erdves.


Kauno vicemeras Povilas Mačiulis įteikią padėką LPD atkūrėjai ir Garbės narei Birutei Fedaravičienei. Vytauto Ylevičiaus nuotrauka

Nenoriu būti įkyrus skaitytojui su faktografine ar kitaip draugiją reklamuojančia medžiaga. Prisipažinsiu: nūdien laikraščiams rašau labai retai. Taip... Išgyvenu ir širdies ir proto šauksmą, bet kažkodėl ranka nekyla griebtis publicistikos. Gal dėl to, kad jos ir taip – per akis. Gal dėl to, kad valdžios kėdėse sėdintys asmenys, į ją visai nebereaguoja. Reiktų pasakyti stipriau: ją demonstratyviai (!) ignoruoja. Atrodo, kad nesupranta, jog šitaip elgdamiesi prisideda prie tautos „išsivaikščiojimo“; spartina, įteisina pačios valstybės tapsmą beveide, vos ne atvirai pasaulio ir savųjų oligarchų interesus aptarnaujančia konstrukcija. Puvėsio kvapas vis lengviau plinta, kai negatyvusis, istoriškai susikaupęs tautos (ir valstybingumo supratimo, valstybinio sąmoningo ir patriotizmo) paveldas vos ne preciziškai jungiasi su šiuolaikinio, globalizuoto pasaulio pagimdytu ir toliau gimdomu negatyvu.


Minėjimas pradedamas giedant Lietuvos himną. Vytauto Ylevičiaus nuotrauka

Beje, ne tik mes, lietuviai (teisingiau eiliniai piliečiai) „dejuojame“ ir šaukiame SOS! Šiuo atveju negaliu susilaikyti nepacitavęs Žiskaro d‘Esteno – buvusio Prancūzijos prezidento, vėliau iniciavusį Europos Sąjungos Konventą (kaip nacionalinių pilietinių visuomenių parlamentą, paralelinį Briuselio biurokratijai) ir jam vadovavusio. Ši iškili asmenybė yra pagarsinusi štai tokią, blogos nuojautos ir kartėlio pagimdytą frazę: „ Pasaulis nelaimingas. Jis nelaimingas ne tik todėl, kad nežino kur eina, bet ir dėl to, kad nejaučią, jog sužinojęs suprastų einąs katastrofos link...“ (D‘Estain G. V. Europa mūsų laikais. Vilnius. 1995, p.115).

Guoskimės tuo: gal kas nors per tą laiką pasikeitė? Kurlink ir kaip...

Užgaišau su rimtomis mintimis, bet šitas jų pliūpsnis atsirado savaime. Atsirado gal ir dėl to paprasčiausio fakto – įrodymo (apie ką pradžioje prakalbau), jog Lietuvoje tebeegzistuoja, tebekvėpuoja kultūrinio, dvasinio ir patriotinio apaštalavimo tinklai...

Vienas iš ryškiausių – Lietuvai pagražinti draugija. Tai- pilietinė, patriotinė organizacija, kuriai su neįtikėtinu kantrumu, su tikro apaštalavimo pasiaukojimu nuo pat jos atkūrimo pradžios (1995.06.23) vadovauja Juozas Dingelis.

Tik tas, kas pabuvojo (ar tebėra) aktyviu visuomenininku, gali suprasti: ką reiškia draugijos 65 skyriai ir būreliai ir su jais nuolatinio ryšio palaikymas, motyvavimas!

Ką reiškia nuolatos organizuojami renginiai: vardinių ąžuoliukų ir ąžuolų istorinėms datos atminti sodinimas; sodybų, gyvenviečių, švietimo įstaigų puošimo konkursai; tautos vienijimo sąšaukos piliakalniuose uždegant aukurus; istorijos ir aplinkosaugos gyvos pamokos ir kt. Nežinau, nežinau kiek dar toks vadovo valingumas ir prasminga veikla nepalaikoma valstybės gali tęstis. Bet gerai žinau, kad Airijoje savo kryptingumu panaši visuomeninė organizacija iš valstybės kasmet gauna 18-20 mln. eurų dotaciją!

O mūsiškių organizacijų šaltinis? Tik dvasinė sąšauka tų žmonių, kuriems nesvetima prasmingo gyvenimo, bendruomeninio sutarimo, pilnaverčio patriotizmo ir pilietiškumo paieška. Aš pats daugelį kartų prikalbintas ir dalyvavęs Juozo Dingelio organizuotuose renginiuose įsitikinau: jis nėra vienišas. Yra daugelis kitų, savo teritorijose veikiančių apaštalų: tai šviesios atminties Kupškio LPD skyriaus pirmininkas Vidas Vilimas ir dabartinis skyriaus vadovas Rimantas Jocius, Pakruojo LPD skyriaus pirm. Janina Dirbanauskienė, Pasvalio LPD sk. pirm. Vida Stokienė, Palangos LPD sk. pirm. Ieva Chovanienė, Jonavos LPD sk. pirm. Jonas Sirvydis ir kt.

Jaudinantį įspūdį man paliko draugijos jubiliejaus minėjimą „aptarnavęs“ Kauno J. Tumo-Vaižganto vardo LPD skyriaus primininkas, poetas Alfas Pakėnas. Nenuilstamas, beveik visur su savo sodriu balsu skaitydamas lietuvių poeziją ir auditoriją į „kietą kumštį“ suburiantis aktorius Tomas Vaisieta ir daugelis kitų.

Nusilenkiu jiems...

Ypatingą įspūdį paliko draugijos naujų narių iškilmingas priėmimas prie draugijos vėliavos su priesaika būti ištikimiems Lietuvos himno nuostatoms ir Vaižganto idėjoms. Draugijos narių gretas vienas pirmųjų papildė ir Kauno vicemeras Povilas Mačiulis. Aktyviau padalyvavus jų būryje, pasikrauni dvasine energija...

Žinau, tvirtai žinau, kad yra daugybė asmenybių, kurie ieško gyvenimo prasmės, bylinėjasi dėl širdies ir sielos skaidrumo... Vos ne fiziškai juos jauti ir tada, kai būdamas vienumoje susiduri su „mūsiškosios“ bjaurasties reiškiniais. Ir supranti: prasminga mintis, prasmingas veiksmas ir bendraminčių sąjunga ir yra to tikrojo mūsų buvimo šiame pasaulyje paslaptis...

 © Lietuvai pagražinti draugija, 2011 m. gegužės 12 d..